Seimo nariai dalyvauja Klaipėdoje vykstančiame Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto posėdyje

2026 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Seimo nariai Tomas Martinaitis ir Audrius Petrošius su vizitu lankosi Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilėje ir kartu su Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto nariais diskutuoja apie regioninės gynybos integracijos Baltijos valstybėse ateitį ir kolektyvinio atsparumo stiprinimą kuriant Baltijos valstybių kibernetinės gynybos tinklą.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Baltijos valstybės kartu dirbo stiprindamos savo nacionalinį saugumą, prisidėdamos prie regiono stabilumo bendromis iniciatyvomis ir naryste NATO, bendradarbiaudamos su kitais sąjungininkais. Pastaraisiais metais Baltijos valstybės, reaguodamos į didėjantį pavojų saugumui, atgaivino karo prievolę ir šiuo metu visos Baltijos šalys aktyviai investuoja į karo prievolės įgyvendinimą ir susijusias programas, nes tai yra labai svarbios jų nacionalinės gynybos sudedamosios dalys bei vykdo glaudų politinį ir ekspertų lygmens dialogą tiek civilinėje, tiek karinėje srityse.

„Atsižvelgiant į kintančius saugumo iššūkius ir didėjantį gynybos pajėgumų poreikį darosi vis svarbiau stiprinti Baltijos valstybių gynybos ekosistemą. Glaudesnė Baltijos valstybių integracija gali padidinti kolektyvinį atsparumą, pagerinti sąveikumą ir užtikrinti efektyvesnį išteklių naudojimą. Savo ruožtu, stipresnė Baltijos šalių gynybos pramonė gali padėti padidinti gamybos pajėgumus, sumažinti tiekimo grandinės pažeidžiamumą ir skatinti technologines inovacijas. Koordinuotas požiūris į gynybos pramonės plėtrą leidžia Baltijos valstybėms sutelkti žinias, suderinti investicijas ir sukurti galimybes bendriems pirkimams ir moksliniams tyrimams. Tai gali paspartinti kritinių pajėgumų plėtrą, sustiprinti strateginę autonomiją ir užtikrinti, kad regionas būtų geriau pasirengęs reaguoti į kylančias grėsmes“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys T. Martinaitis.

„Pastaraisiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ir karinė pramonė gerokai išsivystė nuo palyginti nedidelio sektoriaus iki žymiai didėjančios strategiškai svarbios srities. Šią pertvarką daugiausia lėmė sparčiai besikeičianti geopolitinė situacija regione. Nepaisant šių reikšmingų pasiekimų, Baltijos valstybės dar neturi gynybos pramonės klasikine prasme. Regiono pramoninė bazė yra dvejopo naudojimo: civilinio sektoriaus sukurtos technologijos yra pritaikytos gynybiniams ar platesnio pobūdžio saugumo tikslams, tačiau, be kelių išimčių, vien kariniams tikslams skirtos pramonės vis dar nėra. Išimtis tai daugiausiai remontas, priežiūra ar komponentų tiekimas didesniems užsienio gynybos rangovams, o ne tiesioginė gamyba gynybos tikslams. Per pastaruosius dvidešimt metų nepradėtas joks svarbesnis naujas trišalis projektas, nes Baltijos valstybės pasirinko skirtingus būdus savo gynybiniams pajėgumams plėtoti. Kalbant apie karinės pramonės bendradarbiavimo skatinimą Baltijos valstybėse pažymėtina, kad, nepaisant didelių Baltijos valstybių išlaidų gynybai, norėdamos pasiekti maksimalią grąžą, Estija, Lietuva ir Latvija turi koordinuoti investicijas, įsteigti bendrą gynybos pramonės asociaciją ir suderinti savo politiką, vadovaudamosi ilgalaike vizija“, – teigia Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas A. Petrošius.

Dėl kylančių kibernetinių grėsmių, geopolitinio spaudimo ir spartaus skaitmeninimo Baltijos valstybės vis daugiau dėmesio skiria kibernetiniam saugumui kaip pagrindiniam nacionalinio saugumo ir ekonominio atsparumo ramsčiui. Kibernetinės atakos, nukreiptos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir valdžios institucijas, taip pat griežtesni Europos Sąjungos teisės aktai, sustiprino tvirtos kibernetinio saugumo politikos ir institucijų plėtros visame regione poreikį. Pasauliniu mastu Baltijos valstybės viršija vidutinį pasaulinio kibernetinio saugumo indekso, kuris rodo didelį įsipareigojimą kibernetiniam saugumui, rezultatą.

„Kadangi kibernetines grėsmes vis dažniau patiria kritinė infrastruktūra, valdymo sistemos ir gynybos pajėgumai, šalys pavieniui negali efektyviai spręsti šių iššūkių. Baltijos valstybės, glaudžiau bendradarbiaudamos regioniniame kibernetinės gynybos tinkle, galėtų greičiau keistis informacija, koordinuoti grėsmių nustatymą ir bendrai reaguoti į kibernetinius incidentus. Sujungusios žinias, technologijas ir išteklius, Baltijos valstybės gali pagerinti savo kolektyvinį atsparumą kibernetinėms atakoms, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir sustiprinti karinių ir civilinių sistemų saugumą. Baltijos valstybių bendradarbiavimas yra ypač svarbus hibridinių grėsmių ir didėjančių geopolitinių įtampų kontekste, kai kibernetinės operacijos dažnai naudojamos siekiant pakenkti šalių stabilumui ir saugumui“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.

„Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, jis egzistuoja, tačiau išlieka fragmentiškas ir nepakankamai išnaudojamas. Nors Baltijos valstybės bendradarbiauja įgyvendindamos ES iniciatyvas ir regionines programas, tokias kaip ES Baltijos jūros regiono strategija, moksliniai tyrimai ir politikos formavimas vis dar daugiausia vykdomi nacionaliniu lygmeniu, o ne taikant bendrą regioninį požiūrį. Ribotas vyriausybių, mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės šakų veiklos koordinavimas dar labiau riboja bendrų kibernetinio saugumo pastangų veiksmingumą. Svarbiausia tobulintina sritis yra regioninio bendradarbiavimo stiprinimas, įskaitant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir bendrą infrastruktūrą“, – pabrėžia Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.