Išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiėmimo galimybės sukuria tam tikrą riziką – žmonės galvoja, kaip panaudoti gautus pinigus, ieško sprendimų, o tuo gali pasinaudoti sukčiai. Todėl tokiu laikotarpiu reikia visus pasiūlymus vertinti itin kritiškai ir pasitikėti tik oficialia institucijų skelbiama informacija.
Lukas Jablonskas, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus ekspertas
Sukčiai siekia išnaudoti aktualijas savo naudai:
- Imituoja oficialias institucijas. Sukčiai gali kurti žinutes, kurios atrodo kaip iš „Sodros“, pensijų fondų, bankų ar valstybės institucijų. Jie naudojasi tuo, kad žmonės tikisi gauti informacijos būtent šia tema.
- Skuba ir spaudžia. Sukčiai žino, kad pereinamaisiais laikotarpiais žmonės bijo „praleisti terminą“, todėl siunčia žinutes su frazėmis „būtina veikti dabar“, „paskutinė galimybė atsiimti lėšas“, „galimybė atsiimti visą sukauptą suma“.
- Manipuliuoja emocijomis. Neapibrėžtumas kelia nerimą, o nerimas mažina kritinį mąstymą. Sukčiai siūlo tariamą saugumą: „apsaugokite savo santaupas“, „perkelkite lėšas į saugesnę investiciją“.
- Naudoja realias naujienas. Kai viešojoje erdvėje daug kalbama apie pensijų reformą ar geopolitines rizikas, sukčiai įterpia šias temas į savo sukčiavimo schemas, kad jos atrodytų įtikinamiau.
Pereinamieji laikotarpiai ypač palankūs sukčiams dėl keleto priežasčių:
- Informacijos trūkumas. Kai reguliacinė aplinka ar makroekonominė situacija keičiasi, žmonės ne visada gauna aiškius atsakymus. Sukčiai užpildo šią spragą savo versijomis.
- Žmonės ieško patarimų. Nežinomybė skatina ieškoti „ekspertų“, o sukčiai įtikinamai apsimeta finansų konsultantais.
- Padidėjęs finansinis nerimas. Kai kyla grėsmė ekonomikai ar santaupoms, žmonės labiau linkę rizikuoti, tikėdamiesi apsaugoti ar padidinti savo pinigus.
- Greiti sprendimai. Reformų metu žmonės dažnai turi priimti sprendimus dėl kaupimo, atsiėmimo ar investavimo. Skubėjimas – sukčių sąjungininkas.
- Sumažėjęs kritiškumas. Kai informacijos daug ir įvairios, o laikas spaudžia, žmonės mažiau tikrina faktus ir lengviau pasitiki tariamais „specialistais“.
Apibendrinimas. Sukčiai klesti ten, kur yra neaiškumas ir emocinis spaudimas. Todėl pereinamieji laikotarpiai – nuo pensijų reformų iki geopolitinių krizių – jiems tampa idealia dirva naujoms „investicinėms“ schemoms, kurios atrodo „laiku“, „aktualiai“ ir „skubiai“, kurti.
Įvairių formų investicinis sukčiavimas – kriptoturto „platformos“, netikri fondai, „unikalių galimybių“ siūlymas, automatizuoti robotai ar net „garantuoto pelno“ programos – turi vieną bendrą bruožą. Tai nėra technologija ar konkretus produktas. Tai psichologinis veikimo modelis. Pagrindinis principas visada tas pats: sukčiai žada didelį pelną su maža arba nuline rizika, pasitelkdami emocinį spaudimą ir sužadindami skubos jausmą. Visoms investicinėms apgavystėms būdinga:
- Nerealistiškai didelio pelno pažadas. Tai – kertinis visų investicinio sukčiavimo schemų elementas. Nesvarbu, ar kalbama apie kriptoturtą, ar apie „ypač pelningą fondą“, visur žadama greita grąža, garantuotas pelnas ir minimali rizika. Tai yra pirmas signalas, kurį sukčiavimo prevencijos ekspertai ir teisėsaugos ekspertai apibūdina kaip „raudoną vėliavėlę“.
- Skubos ir spaudimo taktika. Sukčiai kuria įspūdį, kad galimybė yra ribota – „liko tik kelios vietos“, „pasiūlymas galioja iki šiandien“, „rinkos langas tuoj užsidarys“. Skubėjimas mažina kritinį mąstymą ir didina tikimybę, kad žmogus priims impulsyvų sprendimą.
- Pasitikėjimo iliuzijos kūrimas. Nesvarbu, ar tai tariamas konsultantas, ar profesionaliai atrodanti suklastota platforma – tikslas tas pats: sukurti įspūdį, kad bendraujama su patikimu finansų specialistu. Tai leidžia žmogui atsipalaiduoti ir mažiau tikrinti faktus.
- Maži pirmieji žingsniai. Dauguma schemų prasideda nuo nedidelės sumos. Kai žmogus pamato pirmą „pelną“ (dažnai tiesiog skaičius platformoje), jis įsitraukia daugiau ir tampa pažeidžiamesnis.
- Pelno atsiėmimo blokavimas. Kai žmogus bando atsiimti lėšas, atsiranda „mokesčiai“, „komisiniai“, „techniniai patvirtinimo mokesčiai“, „pavedimo aktyvavimo mokestis“, „priežiūros institucijos mokestis“ ir pan.
Apibendrinimas. Tai yra universali taktika, pasikartojanti visose investicinėse sukčiavimo schemose, nepriklausomai nuo jų formos. Pagrindinis investicinio sukčiavimo veikimo principas pagrįstas tuo pačiu modeliu: sukurti patikimumo iliuziją, pažadėti greitą pelną be rizikos ir išlaikyti žmogų įsitraukusį pakankamai ilgai, kad jis „investuotų“ kuo daugiau pinigų. Tai psichologinė manipuliacija, o ne finansinė inovacija. Ši schema kartojama nuolat, nes ją taikant išnaudojamos labai žmogiškos psichologinės reakcijos. Net tada, kai žmogus jaučia, kad kažkas negerai, jis dažnai būna įtrauktas į procesą tiek emociškai, tiek finansiškai, todėl sustoti tampa sunku. Sukčiai tai puikiai supranta. Schemai paprastai būdingi šie bruožai:
1. „Paskutinio žingsnio“ iliuzija. Sukčiai žino, kad žmogus jau investavo pinigų ir emocijų. Todėl jie pateikia papildomą mokestį kaip paskutinį barjerą prieš tariamą pelną. Tai sukuria įspūdį, kad viskas beveik baigta, tereikia dar kelių veiksmų.
2. „Sunkiai prarastų investicijų“ efektas. Psichologijoje tai vadinama sunkiai prarastų sąnaudų klaida (angl. sunk cost fallacy). Kai žmogus jau įdėjo pinigų, laiko ir vilčių, jam sunku pripažinti, kad buvo apgautas. Todėl jis renkasi „dar pabandyti“, kad pateisintų ankstesnius sprendimus.
3. Sukčiai sukuria įtikinamą istoriją. Papildomi „mokesčiai“ pateikiami kaip tarptautiniai pavedimo mokesčiai, išmokėjimo patvirtinimo mokestis, „blokavimo“ ar „techninės priežiūros“ mokestis, mokesčiai už „pelno legalizavimą“. Tai skamba įtikinamai, ypač jei žmogus nėra susidūręs su realiomis investicijomis.
4. Spaudimas laiku. Sukčiai dažnai sako, kad mokestį reikia sumokėti šiandien, per valandą, kol „galioja sistema“. Skubėjimas mažina kritinį mąstymą ir padidina tikimybę, kad žmogus sumokės.
5. Žmogus jaučiasi įsipareigojęs „konsultantui“. Sukčiai dažnai būna labai malonūs, kantrūs, nuolat palaikantys ryšį. Tai sukuria pseudosantykį, t. y. sudaro iliuziją, kad tarp aukos ir „konsultanto“ užsimezgė tikras ryšys. Žmogui tampa sunku pasakyti „ne“, net jei jis abejoja.
6. Įtarimai ir lūkestis egzistuoja vienu metu. Net kai kyla įtarimų, žmogus dažnai galvoja: „O jeigu vis dėlto tai tikras pelnas?“ Sukčiai puikiai manipuliuoja šiuo lūkesčiu.
Apibendrinimas. Tokia schema veikia, nes žmonės nori atgauti jau įdėtus pinigus, o sukčiai įgudusiai manipuliuoja emocijomis. Schema atrodo logiška tiems, kurie nėra susipažinę su finansų sektoriumi. Sukčiai nuolat adaptuoja sąvokas ir sukčiavimo schemas prie aktualijų, todėl viskas atrodo tikroviška.
Daugiau informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo, čia.
