Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai per ilgąjį šv. Velykų savaitgalį (kovo 30 – balandžio 1 d.) kilo 133 gaisrai (iš jų 74 – atvirosiose teritorijose), jų metu nukentėjo 2 gyventojai, aukų gaisruose pavyko išvengti. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 120 gelbėjimo darbų. Jie 42 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 41 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje, 11 kartų padėjo žmonėms autoavarijose. Tris kartus ugniagesiams teko atlikti gelbėjimo darbus vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 2 skenduolius. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 8 gyventojus.
Kaip šventinių dienų metu išvengti skaudžių nelaimių? Ugniagesiai gelbėtojai primena: niekada nepalikite virtuvėje vaikų vienų, kai gaminamas maistas, pasirūpinkite, kad vaikai nebūtų šalia viryklės, kai ant jos verdama ar kepama. Jei gaminant maistą reikia išeiti iš virtuvės, net ir kelioms sekundėms, nuimkite keptuvę nuo ugnies arba išjunkite viryklę.
Jeigu puode ar keptuvėje užsidegė riebalai, pirmiausia išjunkite dujas ar elektrą viryklėje ir puodą ar keptuvę uždenkite dangčiu ar storu audiniu, kad į vidų nepatektų oras. Jokiu būdu negalima pilti į keptuvę ar puodą vandens, nes gali įvykti sprogimas.
Dekoruodami šventėms namus ar stalą, nepamirškime, kad uždegtas žvakes galima statyti tik ant tvirto ir nedegaus pagrindo, tiek vaikams, tiek gyvūnams nepasiekiamose vietose. Išeidami iš kambario, kuriame dega žvakės, būtinai jas užgesinkite.
Ruošdamiesi šventei, neperkraukite elektros lizdų ir kiekvienam lizdui naudokite tik vieną kištuką. Atkreipkite dėmesį, ar elektros prietaisai ir laidai yra tvarkingi. Išeidami iš namų nepalikite elektros įrenginių, įjungtų į elektros tinklą, pavyzdžiui mobiliųjų telefonų įkroviklių.
Per šventes daugelis savo kiemuose ar prie vandens telkinių kurs kepsnines ir šašlykines. Kad nenutiktų nelaimė, svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Draudžiama kietojo kuro kepsnines ar kitokias krosneles statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Po jomis turėtų būti nedegus pagrindas. Svarbu, kad kepsninė nestovėtų ant sausos žolės. Jas statyti reikėtų ir kuo toliau nuo tvorų, medžių, krūmų, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų.
Labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degųjį skystį. Įkaitęs butelis gali sprogti, susidaryti didelis liepsnos pliūpsnis – nuo to neapsaugos nei kibiras su vandeniu, nei gesintuvas. Įkuriant kepsninę reikia būti itin atsargiems. Jeigu degiojo skysčio pripilsite per daug, gali staiga pliūptelėti liepsna ir smarkiai nudeginti. Saugiau yra naudoti specialius ilgo degimo degtukus. Ugniagesiai įspėja prižiūrėti žaidžiančius vaikus ir naminius gyvūnus, kad šie neprisiartintų prie zonos, kurioje stovi kepsninė.
Jeigu kursite laužą, jis privalo būti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato. Jų negalima kurti durpingose vietose, miškuose, esant sausringajam laikotarpiui ar pučiant stipriam vėjui. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
Jeigu šventiniu metu vyksite prie vandens telkinių, būkite ypač budrūs: nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių, nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį, plaukdami valtimi, nevaikščiokite ir nesupkite jos. O jeigu nuspręsite išsimaudyti, nešokite į vandenį perkaitę, iškart po valgio ar išgėrę alkoholinių gėrimų.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
