Seimas po pateikimo pritarė Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma plėsti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos prieinamumą žmonėms su negalia ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.
„Šiandien daugeliui žmonių su negalia ir jų šeimų pagaliau atsirado viltis, kad valstybė matys ne tik formalų kriterijų, bet ir realų žmogaus judumo poreikį. Pritaikytas automobilis nėra privilegija – tai saugumo, orumo, savarankiškumo ir galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime sąlyga“, – sako Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
Pataisas teikiančios TS-LKD frakcijos narės Daiva Ulbinaitė ir Paulė Kuzmickienė siūlo, kad kompensacija būtų siejama ne vien su formaliais kriterijais, o su realiu žmogaus judumo poreikiu.
Pagal siūlomas pataisas, kompensaciją galėtų gauti ir žmonės su negalia, kurie patys negali vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau kuriems pritaikytas automobilis yra būtinas kasdieniam gyvenimui. Taip pat siūloma, kad kompensacija būtų prieinama šeimoms, kurių vaikams dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo būtinas pritaikytas automobilis, net jei vaikui nustatytas trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos poreikis.
2025 metais dėl šios kompensacijos kreipėsi 2314 asmenų ir šeimų, auginančių vaiką su negalia, o 531 atveju kompensaciją skirti atsisakyta. Pasak pataisų iniciatorių, šie skaičiai rodo, kad problema nėra pavienė – dalis žmonių ir šeimų lieka už pagalbos sistemos ribų dėl formalių kriterijų, nors realus pritaikyto transporto poreikis išlieka.
Kai vaikas juda neįgaliojo vežimėliu, kiekviena kelionė pas gydytoją, į reabilitaciją ar mokyklą gali tapti fizinės ištvermės ir saugumo išbandymu visai šeimai. Todėl, pasak pataisų iniciatorių, valstybės pagalba turi būti skiriama pagal realų poreikį, o ne pagal formalų filtrą, kuris ne visada atspindi žmogaus ar šeimos kasdienybę.
Pataisų iniciatorės pažymi, kad savivaldybių transporto ar pacientų pavėžėjimo paslaugos negali būti laikomos lygiaverte individualiai pritaikyto automobilio alternatyva. Tokios paslaugos gali padėti pavieniais atvejais, tačiau neužtikrina kasdienio, lankstaus ir šeimos poreikius atitinkančio judumo į ugdymo įstaigas, darbą, studijas, gydymą, reabilitaciją ar kitas būtinas vietas.
Judumo problema yra ir platesnio negalios skurdo klausimo dalis. Lietuvoje žmonių su negalia skurdo rizikos lygis siekia 43,5 proc., todėl pavienių pataisų nebeužtenka – būtini platesni sprendimai, kurie padėtų žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir mažintų jų socialinę atskirtį.
Po pateikimo projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose.
Pranešimą paskelbė: Indrė Mikelionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
