Ši išimtis suteikia šalims galimybių padidinti savo išlaidas gynybai iki 1,5 proc. Bendrojo vidaus produkto kiekvienais metais ketverius metus, nepažeidžiant ES fiskalinių taisyklių.
Vokietija yra vienintelė pagrindinė ES ekonomika, planuojanti panaudoti išlygą. Šalys, turinčios ištemptus biudžetus, tokius kaip Italija ar Prancūzija, neprašo fiskalinio lankstumo įsigyti karinės įrangos – taip pat nėra šalių, kuriose yra daug sveikesnių viešųjų finansų, tokių kaip Nyderlandai ar Švedija.
Nepaisant to, kad pateko į pastarąją grupę, Danija taip pat nusprendė prisijungti prie prašymo nusiųsti politinę žinią. Ekonomikos ministrė Stephanie Lost pareiškime teigė: „Danijos aktyvacija padės išoriniam pasauliui perduoti signalą, kad ES šalys yra vieningos pergindamos pastangas“.
ES vykdomoji valdžia pakvietė vyriausybes iki balandžio 30 d. Nuspręsti, kad būtų koordinuoti fiskalinę politiką prieš rinkos ir iki liepos mėnesio suaktyvinti sąlygą. Tačiau terminas nėra privalomas.
Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo trečiadienį pareiškė, kad jo šalis priims sprendimą „per ateinančius mėnesius“.
Italijos finansų ministras Giancarlo Giorgetti įsitikinęs, kad Romos vyriausybė gali pasiekti 2 procentų NATO tikslą gynybos išlaidose, pakeisdama jos apskaitą, įtraukdama daugiau daiktų. Šalis palauks iki NATO viršūnių susitikimo birželio mėn., Kai turėtų būti susitarta dėl naujų išlaidų tikslų visoms šalims – JAV siekia padidinti karines išlaidas visiems nariams – galimai apsvarstyti tolesnius veiksmus.
