Rusija karui ruošėsi beveik du dešimtmečius, o geopolitiniai ženklai, pasak karo istoriko Valdo Rakučio, buvo matomi gerokai anksčiau nei prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą.
Tačiau didžiausia problema, jo teigimu, buvo ne informacijos trūkumas, o istorinio mąstymo stoka.
Apie tai kalbamasi „Tapk Geresniu“ tinklalaidėje su vedėju Artur Lebedenko.
• Šaltinis: Artur Lebedenko, tinklalaidė „Tapk Geresniu“
Valdas Rakutis – karo istorikas, profesorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis patarėjas ir Seimo narys, daugelį metų analizuojantis geopolitinius procesus bei karo istoriją.
Laidoje aptariama, kaip Rusijos strateginis pasirengimas buvo formuojamas ilgą laiką ir kodėl dalis Vakarų valstybių nesureagavo į augančią grėsmę.
Pasak pašnekovo, dabartinis konfliktas nėra vien karinis – jis apima informacinį, ekonominį ir psichologinį lauką.
Pokalbyje nagrinėjamos temos:
- Kodėl karo ženklai buvo matomi dar gerokai prieš 2022 metus
- Kaip Ukrainos visuomenė ir kultūra paveikė pasipriešinimo stiprumą
- Aleksandro Dugino geopolitinės idėjos ir jų įtaka Rusijos strategijai
- JAV, NATO ir Europos vaidmuo naujoje geopolitinėje realybėje
- Galimi Lietuvos scenarijai artimiausiame dešimtmetyje
- Hibridinio karo grėsmės ir informacinio karo svarba
- Kodėl demokratijos krizės metu gali mobilizuotis greičiau nei autoritariniai režimai
Laidoje taip pat aptariami energetikos, ekonomikos ir karinės galios klausimai – nuo sankcijų poveikio iki ilgalaikių pasaulio galios centrų pokyčių.
Diskutuojama apie Kinijos augimą, JAV geopolitinius interesus ir Rusijos vidaus stabilumo klausimus.
Didelis dėmesys skiriamas hibridinio karo sampratai. Pasak V. Rakučio, šiandien konfliktai vyksta ne tik fronte – jie persikelia į informacinę erdvę, ekonomiką, visuomenės nuotaikas ir politinius procesus.
Pokalbyje taip pat analizuojama, kokios istorinės klaidos kartojasi šiandieninėje geopolitikoje ir kodėl istorijos išmanymas tampa svarbiu įrankiu vertinant dabartinius įvykius.
Šis „Tapk Geresniu“ tinklalaidės epizodas kviečia pažvelgti į pasaulio procesus plačiau – ne tik kaip į atskirus įvykius, bet kaip į ilgalaikių geopolitinių sprendimų ir istorinių idėjų pasekmę.
