Finansų ministras Rolandas Lescure'as netruko primygtinai reikalauti, kad įšaldymas neišvengiamai lems išlaidų mažinimą, net jei tai tikėtina ateityje. „Mes imamės atsargumo priemonių, galėsime prisitaikyti visus metus“, – sakė jis.
Lescure patvirtino, kad vyriausybė sumažino savo augimo prognozę šiems metams iki 0,9 procento, o infliacijos prognozę padidino iki 1,9 procento.
Prancūzijos vyriausybė planuoja sumažinti išlaidas, kad sumažintų deficitą – skirtumą tarp surenkamų mokesčių ir išlaidų – iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto šiais metais. Ji taip pat bando laikytis pažado iki 2029 m. pasiekti, kad šis skaičius būtų mažesnis nei 3 procentai BVP, kaip reikalauja ES taisyklės.
Ūkio ministerijos pareigūnas, kuriam pagal Prancūzijos vyriausybės komunikacijos politiką buvo suteiktas anonimiškumas, teigė, kad 4 milijardai eurų bendrojo biudžeto išlaidų bus įšaldyti, o likę 2 milijardai eurų įšaldymo turės įtakos socialinės apsaugos biudžetui, iš kurio finansuojamos sveikatos išlaidos ir pensijos.
Vyriausybė nesiaiškino, kurios ministerijos bus labiausiai paveiktos, nei kada bus priimtas galutinis sprendimas dėl išlaidų mažinimo.
Iš visų apskaičiuotų 6 milijardų eurų išlaidų, susijusių su krize, 3,6 milijardo eurų sudaro didesnės palūkanos už valstybės skolą, 1 milijardas eurų yra susijęs su neigiamu infliacijos poveikiu, dar 1 milijardas eurų – dėl papildomų karinių išlaidų, o likusi dalis – finansinė parama Prancūzijos piliečiams ir įmonėms.
Vėliau antradienį ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu paskelbs degalų subsidijų pratęsimą labiausiai nukentėjusiems sektoriams – bent jau gegužės mėn. Lescure teigė, kad subsidijų paketas gegužės mėnesiui galėtų būti platesnis ir apimti daugiau sektorių.
Tiek Europos centrinis bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas perspėjo nepratęsti plačių subsidijų, abu perspėjo, kad jos yra labai brangios ir jas sunku palaipsniui panaikinti. Bet kokios subsidijos turėtų būti „laikinos, tikslinės ir pritaikytos“, sakoma penktadienio ECB pranešime.
