JUNGTINĖS TAUTOS, spalio 30 d. (IPS) – 2024 m. klimato krizė sutrikdė milijonų studentų mokymąsi visame pasaulyje, susilpnino darbo jėgą ir stabdė socialinį vystymąsi didžiuliu mastu. Dėl ekstremalių oro sąlygų studentams neleidžiama pasiekti saugios ir veiksmingos mokymosi aplinkos, Jungtinės Tautos (JT) ir Ženevos pasaulinis švietimo centras ekstremaliose situacijose (EiE Hub) ir toliau ragina tarptautinę bendruomenę padėti klimatui jautriausioms sritims kuriant atsparias švietimo sistemas, kurios įgalintų ir studentus, ir pedagogus.
Spalio 28 d. EiE centro nariai paskelbė pareiškimą, kuriame suinteresuotosios šalys ir pasaulio lyderiai raginami vaikų švietimą sutelkti į pasaulinių diskusijų COP30, kuris lapkričio mėnesį vyks Beleme, Brazilijoje, priešakyje. Prognozuojama, kad be skubaus įsikišimo dešimtims milijonų vaikų gresia atsilikimas nuo išsilavinimo, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam ekonomikos vystymuisi ir stabilumui.
„Vaikai yra labiau pažeidžiami dėl su oru susijusių krizių, įskaitant stipresnes ir dažnesnes karščio bangas, audras, sausras ir potvynius“, – sausį sakė Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell. „Vaikai negali susikaupti klasėse, kuriose nėra atokvėpio nuo svilinančio karščio, ir jie negali patekti į mokyklą, jei takas yra užtvindytas arba mokyklos nuplaunamos. Praėjusiais metais dėl atšiaurių orų kas septintas mokinys neišėjo iš pamokų, o tai kėlė grėsmę jų sveikatai ir saugumui bei turėjo įtakos jų ilgalaikiam mokymuisi.
UNICEF duomenimis, maždaug pusė pasaulio mokyklinio amžiaus vaikų gauna kokybišką išsilavinimą, o maždaug 1 milijardas vaikų gyvena šalyse, kurios apibūdinamos kaip „ypač didelės rizikos“ klimato sukrėtimams ir stichinėms nelaimėms. „EiE Hub“ nariai apskaičiavo, kad 2024 m. dėl su klimatu susijusių įvykių mažiausiai 242 mln. studentų patyrė mokymosi sutrikimų, o vien gegužės mėnesį karščio bangos nukentėjo daugiau nei 118 mln. Klimato sukeltos nelaimės ir sukrėtimai ne tik trukdo mokymosi kokybei ir mokytojų gebėjimui veiksmingai instruktuoti, bet ir padidina mokyklos nebaigimo riziką ir padidina vaikų apsaugos riziką.
Ši rizika ypač didelė pasaulio pietuose esančiose bendruomenėse, kur klimato sukeltų nelaimių padariniai yra ryškiausi. Dažni klimato sukrėtimai niokoja vietos ekonomiką, kenkia prisitaikymo pastangoms ir didina jau egzistuojančią nelygybę. Moterys, mergaitės, perkeltieji asmenys ir asmenys su negalia patiria neproporcingai didelį poveikį – jiems kyla didesnė smurto rizika, neigiamas poveikis sveikatai, pragyvenimo galimybių praradimas ir didesnis vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų skaičius.
Rugpjūčio mėn. UNICEF ir JT Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ekonomikos komisijos (ECLAC) paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad maždaug 5,9 milijono vaikų ir paauglių Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione iki 2030 m. gali patekti į skurdą dėl išsilavinimo praradimo dėl klimato kaitos, jei vyriausybės greitai nesikiš. Tai yra pats optimistiškiausias scenarijus, nes prognozuojamas jaunų žmonių, nustumtų į skurdą, skaičius gali siekti 17,9 mln.
Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) duomenimis, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas laikomas labiausiai klimatui jautria aplinka pasaulyje, kurioje pakrančių ir žemumų vietovių bendruomenes neproporcingai veikia kylantis jūros lygis ir ekstremalūs orai. Be to, šios bendruomenės priklauso nuo žuvininkystės ir žemės ūkio, kurios yra klimatui jautrios ekonomikos, todėl joms kyla dar didesnė rizika.
Pasaulio banko ataskaita pavadinimu Nelaimių rizikos ir atsparumo lyčių aspektai pabrėžia padidėjusį berniukų ir mergaičių pažeidžiamumą su klimato kaita susijusių sukrėtimų metu ir skirtingą jų poveikį. Fidžyje daugybė namų ūkių, praradusių vieną ar abu tėvus dėl stichinių nelaimių, sustiprėjo dėl klimato kaitos, o tai pabrėžė ryšį tarp šeimų, patyrusių tėvų netektį, ir padidėjusio mokyklos nebaigusių asmenų bei vaikų darbo skaičiaus.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad mergaitės, netekusios abiejų tėvų, per penkerius metus po nelaimės įsidarbino 26 procentais rečiau nei berniukai ir 62 procentais didesnė tikimybė, kad per tą patį laikotarpį ištekės. Ugandoje Pasaulio bankas užfiksavo, kad po stichinės nelaimės vaikų darbo tikimybė dažnai padidėja tiek berniukams, tiek mergaitėms.
„Jei vaikai ir jaunimas neturės išteklių savo pagrindiniams poreikiams patenkinti ir savo potencialui plėtoti, ir jei nebus sukurtos tinkamos socialinės apsaugos sistemos, regiono nelygybė tik išliks“, – sakė UNICEF Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono direktorius Roberto Benesas.
Nepaisant to, švietimo sistemos gauna tik nedidelę dalį turimo klimato ir vyriausybės finansavimo. Apskaičiuota, kad nuo 2006 m. iki 2023 m. kovo mėn. tik 2,4 procento lėšų iš daugiašalių klimato veiksmų biudžetų skiriama mokykloms skirtoms atsparumo klimato kaitai programoms. „EiE Hub“ duomenimis, per paskutinį nacionaliniu lygmeniu nustatytų įnašų (NDC 2.0) ciklą mažiau nei pusė NDC atitiko jautrumo vaikams standartus, todėl vyriausybės į jas beveik nepaisė.
EiE Hub ragina vyriausybes, donorus ir pilietinės visuomenės grupes paversti švietimą pagrindine dialogo klimato kaitos klausimais dalimi, ypač COP30 diskusijose. Organizacija pabrėžia didesnių investicijų į klimatui atsparias švietimo sistemas svarbą, ypač pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose vietovėse, nes kiekvienas 1 USD, kurį vyriausybė investuoja į švietimą, nacionalinis BVP gali padidėti maždaug 20 USD.
Be to, organizacija taip pat pabrėžia būtinybę įtraukti vaikus ir jaunimą į klimato politikos formavimą ir investuoti į atsparią mokyklų infrastruktūrą ir švietimą klimato klausimais. Į mokymo programas įtraukus ekologiškus įgūdžius ir mokymąsi apie klimato kaitą, švietimas gali tapti galinga atsparumo ir kovos su klimato kaita priemone.
IPS JT biuro ataskaita
© „Inter Press Service“ (20251030055835) — Visos teisės saugomos. Originalus šaltinis: Inter Press Service
