Sudaną ištiko viena baisiausių humanitarinių nelaimių pasaulyje, nusiaubta dvejus metus trukusio žiauraus konflikto tarp Sudano ginkluotųjų pajėgų ir sukarintų greitosios paramos pajėgų. Pasekmės yra katastrofiškos: milijonai žmonių buvo perkelti, badas siaučia, o išpuoliai prieš civilius ir gyvybiškai svarbias institucijas tapo tragiška norma, rašo Arkadijus Mularčikas.
Humanitarinė padėtis
Daugiau nei pusė Sudano gyventojų – daugiau nei 30 milijonų žmonių – dabar priklauso nuo humanitarinės pagalbos. Ūmus maisto trūkumas išaugo tris kartus, kai prasidėjo kovos, o kai kuriose Darfūro dalyse ir daugelyje regionų, kuriems gresia didelis pavojus, patvirtintas badas. Krizė gilėja, nes ginkluotos grupuotės trukdo teikti pagalbą, blokuoja tiekimą ir puola pagalbos darbuotojus. Biurokratinės ir saugumo kliūtys reiškia, kad gelbėjimo pagalba pernelyg dažnai atidedama arba atsisakoma, todėl daugybė šeimų patiria badą, ligas ir smurtą.
Mažumų ir kulto vietų padėtis
Sudano religinėms mažumoms, ypač krikščionims, kyla didesnis pavojus, nes tyčia naikinamos bažnyčios ir krikščioniškos mokyklos. Šios vietos yra gyvybiškai svarbios bendruomenės paramos, o jų taikymas didina maždaug penkių procentų Sudano krikščionių persekiojimo baimę. Išpuoliai prieš bet kokį tikėjimą ir religinę vietą dar labiau sulaužo visuomenę, sustiprina kančias ir reikalauja skubaus tyrimo bei tikslinės humanitarinės pagalbos nukentėjusioms grupėms.
Regioninis poveikis ir migracija
Karas išvarė daugiau nei 12 milijonų žmonių iš savo namų, milijonus išstūmęs per sienas į kaimynines šalis, patiriamas antplūdžio. Toks masinis perkėlimas labai padidina migracijos spaudimą Europai ir destabilizuoja regioninį saugumą. JT pareigūnai perspėja, kad didėjantys pabėgėlių srautai gali paskatinti tolesnę migraciją į ES, o chaosas gali sukurti erdvę ekstremistinėms grupuotėms klestėti.
Pasauliniai akcijų paketai ir didelės galios dalyvavimas
Sudano neramumai pritraukia didelius tarptautinius interesus. Rusija siekia karinės ir komercinės įtakos, o Kinijos infrastruktūra ir investicijos į išteklius suteikia jai didelį svertą. Abu buvo linkę susilaikyti nuo įsikišimo, todėl tarptautiniams veikėjams kartais buvo sunkiau veiksmingai reaguoti ar taikyti sankcijas, o tai pabrėžia tikros pasaulinės partnerystės poreikį, siekiant padėti Sudanui atsigauti ir užkirsti kelią didesniam nestabilumui.
Vienintelis kelias į priekį
Nesant jokio karinio sprendimo, ilgalaikė pagalba priklauso nuo visa apimančio politinio proceso, kuriam vadovauja patys Sudano gyventojai. Pagrindiniai tarptautiniai donorai, įskaitant ES, pažadėjo šimtus milijonų humanitarinės pagalbos 2025 m., kad būtų patenkintas maisto trūkumas, sveikatos krizės ir kiti neatidėliotini poreikiai. Tačiau norint nutraukti smurto ratą, reikia koordinuotų pasaulinių veiksmų, nuolatinio spaudimo nusikaltėliams ir nepajudinamos paramos teisingumui ir taikai – ne tik Sudanui, bet ir jo kaimynų bei viso regiono saugumui.
Arkadiusz Mularczyk yra Europos konservatorių ir reformatorių grupės narys Europos Parlamente, buvęs Lenkijos parlamento narys ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius. Advokatas pagal specialybę, 1939–1945 m. dirbo Vyriausybės įgaliotiniu už žalą, padarytą dėl Vokietijos agresijos ir okupacijos, atlyginimo. Galite sekti jį X @arekmularczyk
Pasidalinkite šiuo straipsniu: