2026 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Nepaisant medicinos pažangos, tuberkuliozė (TB) išlieka viena pavojingiausių infekcinių ligų. Nors sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei per pusę, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie šalių, kuriose sergamumas TB yra vienas didžiausių Europoje, t. y. tris kartus viršija Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį. Didžiausia problema Lietuvoje – didelis sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze – net 5 kartus didesnis nei ES vidurkis.
„Tuberkuliozė išgydoma liga. Lietuvoje turime modernią diagnostiką, vaistų, programų, paslaugų, užtikrintą finansavimą, tačiau bendras progresas yra vis dar per lėtas“, – minint Pasaulinę tuberkuliozės dieną, Seime vykusioje konferencijoje sakė Seimo narys prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Tuberkuliozės gydymas yra ilgas ir reikalaujantis nuoseklumo. Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su socialiniais sveikatos rizikos veiksniais, kai TB pacientai neturi stabilios gyvenamosios vietos, darbo, nesilaiko gydymo režimo, turi priklausomybių, gretutinių ligų. Be to, ne visi kontaktiniai asmenys nustatomi ir ištiriami laiku, dalis rizikos grupių asmenų lieka nepasiektos, trūksta efektyvesnio institucijų bendradarbiavimo.
Kiekvienas neištirtas kontaktas – tai potencialus naujas tuberkuliozės atvejis. Socialiniai ir sveikatos rizikos veiksniai dažniausiai lemia TB gydymo nutraukimą, tolesnį ligos progresavimą ir platinimą bei vaistams atsparių formų atsiradimą.
Pasak konferencijoje Seime dalyvavusio Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo, gydytojo pulmonologo prof. dr. Edvardo Danilos, tam, kad pasiektume efektyvią TB kontrolę, būtina anksti aptikti ligą ir užtikrinti tinkamą gydymą, o tai labai priklauso ir nuo visuomenės švietimo bei supratimo apie šią ligą, pakankamo finansavimo. Vaistų turime, tačiau gydymo sėkmė didele dalimi priklauso nuo paciento motyvacijos, atsakingo požiūrio ir nuoseklaus gydymo režimo laikymosi.
Ekspertai sutaria: tuberkuliozės kontrolė negali apsiriboti vien tik medicininėmis priemonėmis. Neretai TB sergantiems pacientams reikalinga mitybos parama, psichologinė ir priklausomybių gydymo pagalba bei socialinės paslaugos. Sprendžiant TB problemą savivaldybėse taikomos skirtingos praktikos ir finansavimo modeliai. Pavyzdžiui, sveikatos draudimu nedraustų asmenų tyrimus dėl TB bei jų pavežėjimą finansuoja savivaldybės. Siūloma šiuos modelius suvienodinti parengiant nacionalinę nedraustų asmenų ištyrimo dėl TB tvarką.
„Turime žinias, turime priemones. Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės paramos sistema veiktų kaip visuma ir pasiektų kiekvieną žmogų“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. S.Čaplinskas.
Pasak jo, jei norime efektyviau valdyti tuberkuliozę, turime gydyti ne tik ligą, bet ir veikti į priežastis, kurios trukdo žmogui pasveikti.
Seimo narys prof. dr. S. Čaplinskas pažymėjo, jog nuo šių metų gegužės įsigalios svarbi TB intervencija, kuri išplės TB valdymo galimybes Lietuvoje – įsigalios latentinės TB infekcijos diagnostikos, prevencinio gydymo ir paslaugų apmokėjimo iš PSDF tvarkos aprašas. Ši priemonė prisidės prie sergamumo TB mažinimo ir efektyvesnio TB valdymo Lietuvoje.
„Kol nepasieksime visų, kuriems reikia pagalbos, tuberkuliozė nesitrauks“, – sakė konferencijos Seime iniciatorius Seimo narys prof. dr. S. Čaplinskas.
Daugiau informacijos:
Saulius Čaplinskas
El. p. saulius.caplinskas@lrs.lt
Mob. 0 6 102 0146
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
