Smiltinio gvazdiko tipinis porūšis. D. Matulevičiūtės nuotrauka.
Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Cimakavo valstybinio ornitologinio draustinio ribų plano pakeitimo rengimo pradžios ir planavimo tikslų“, kurio pagrindu bus pradėtas Cimakavo ornitologinio draustinio ribų pakeitimo planavimas.
Bus pakeista draustinio rūšis iš ornitologinio į botaninį-zoologinį, atliekamas ekonominis vertinimas.
Draustinio planavimo metu bus aptarti numatomi veiklos apribojimai, taip pat įvertinta – ar būtina sumažinti neigiamą veiklos poveikį, nustatant buferinės apsaugos zonos ribas.
Kuo ypatinga ši teritorija
Cimakavo valstybinis ornitologinis draustinis buvo įsteigtas Vyriausybės nutarimu beveik prieš 30 metų, siekiant išsaugoti ornitologiniu požiūriu vertingą pelkę.
Dabar draustinio plotas – 366,71 hektarų. Planuojama draustinio ribas koreguoti, siekiant išsaugoti vertingas ekosistemas, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, natūralias buveines, kurios aptinkamos su draustiniu besiribojančioje, tačiau saugomos teritorijos statuso neturinčioje ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje „Cimokinė II“ (kodas LTDRU0011) ir dalyje Kermušijos, Vijuniūnų, Vijūninės, Timakavo miškų.
Prie draustinio siūloma prijungti 1595,94 hektarų ploto teritoriją, kuri išsiskiria natūralių buveinių ir saugomų rūšių gausa.Čia aptinkamos:
- Penkių tipų Europos Bendrijos svarbos buveinės „Vakarų taiga“, „Pelkėti lapuočių miškai“, „Pelkiniai miškai“, „Aliuviniai miškai“ ir „Kerpiniai pušynai“.
- keturios Europos Bendrijos svarbos rūšys: stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa), smiltyninio gvazdiko tipinis porūšis (Dianthus arenarius ssp. arenarius), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri).
- penkios paukščių rūšys: juodasis gandras (Ciconia nigra), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), paprastoji lututė (Aegolius funereus), vakarinis kurtinys (Tetrao urogalus), žvirblinė pelėda (Glaucidium paserinum).
- Dvidešimt trys rūšys (8 paukščių, 8 augalų, 5 grybų, 1 vabzdžių ir 1 žinduolių), įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Kas bus dar saugojama planuojamame draustinyje
Pakeitus draustinio ribas, taip pat būtų sustiprinta šiuo metu draustinyje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių, kurioms nustatyti apsaugos tikslai, apsauga:
- „Šarmingos žemapelkės“,
- „Vakarų taiga“,
- „Pelkėti lapuočių miškai“,
- „Pelkiniai miškai“,
- „Aliuviniai miškai“,
- „Kerpiniai pušynai“.
Geresnė apsauga būtų ir šių Europos Bendrijos svarbos rūšių: europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus), tripirščio genio (Picoides tridactylus), jerubės (Tetrastes bonasia), juodosios meletos (Dryocopus martius).
Norima išsaugoti smiltyninio gvazdiko tipinį porūšį
Tyrimai parodė, kad Kermušijos miško smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio subpopuliacija yra labai svarbi visos negausios šio reto augalo populiacijos išsaugojimui Lietuvoje.
Pažymėtina, kad smiltyninio gvazdiko tipinio porūšio augalai aptinkami tik Pietų Lietuvoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybių teritorijose.
Draustinio ribos didės po ilgalaikių tyrimų
Draustinio ribos koreguojamos, vadovaujantis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) pateiktais duomenimis apie teritorijoje fiksuotas saugomų rūšių radavietes, Aplinkos ministerijos surinkta informacija apie inventorizuotas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertų atliktais tyrimais.
Visas planuojamo draustinio teritorijos plotas yra valstybės nuosavybė. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai į plečiamą teritoriją nepatenka.
