Lietuvos bankas ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė susitarimą, kuriuo pradedamas naujas tarpinstitucinio bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje etapas.
„Kibernetinis saugumas – tai ne tik technologijų, bet, visų pirma, operatyvumo ir koordinuoto atsako klausimas. Bendradarbiaudami su NKSC galėsime greičiau keistis informacija, reaguoti į grėsmes ir stiprinti visos finansų sistemos atsparumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Pagal susitarimą Lietuvos bankas prisijungs prie NKSC koordinuojamos Nacionalinės kibernetinių incidentų valdymo platformos. Ji skirta keistis informacija apie kibernetines grėsmes ir incidentus realiuoju laiku, koordinuoti atsakomuosius veiksmus ir veiksmingai reaguoti į kylančius kibernetinius iššūkius.
Lietuvos bankas užtikrina „vieno langelio“ principą dėl pranešimų apie informacinius ir ryšių incidentus finansų srityje. Nuo šiol minėtoje platformoje Lietuvos bankas su NKSC galės automatizuotai keistis duomenimis apie kibernetinius incidentus finansų sektoriuje. Tai užtikrins greitą reagavimą, padės operatyviai identifikuoti incidentus ir efektyviai juos valdyti.
„Lietuvos bankas – pirmoji priežiūros institucija, prisijungusi prie platformos. Tai svarbus žingsnis ne tik plėtojant pačią sistemą, bet ir stiprinant viso finansų sektoriaus atsparumą. Susitarimas prisideda prie Kibernetinio saugumo įstatymo, TIS2 direktyvos ir DORA reglamento įgyvendinimo. Tai didelis tarpsektorinio bendradarbiavimo pasiekimas koordinuotai stiprinant kibernetinį saugumą Lietuvoje“, – teigia NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.
Susitarimu taip pat numatyti komunikacijos kanalai, svarbūs reaguojant į galimas grėsmes ar didelio masto kibernetines krizes. NKSC teiks Lietuvos bankui ekspertinę pagalbą, užtikrins kibernetinio saugumo reikalavimų atitikties stebėseną, organizuos bendras pratybas ir mokymus. Taip bus stiprinamas ne tik institucinis pasirengimas, bet ir viso sektoriaus gebėjimai atremti kibernetinius iššūkius.
Šis susitarimas – nuoseklios nacionalinės kibernetinio saugumo stiprinimo politikos dalis, grindžiama instituciškai koordinuotu atsaku į grėsmes valstybės mastu. Numatoma, kad Lietuvos banko pavyzdžiu paseks ir kitos šalies institucijos, dirbančios su kibernetiniais incidentais, grėsmėmis.
