Balandžio 2 d. Klaipėdoje įvyko savivaldybės lygmens civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu buvo testuojamas institucijų pasirengimas reaguoti į didelio masto pramoninę avariją pavojingajame objekte. Pratybos organizuotos bendradarbiaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD), AB „KN Energies“, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Lietuvos negalios organizacijų forumui bei kitoms institucijoms ir organizacijoms.
Pratybų scenarijus numatė incidentą skystųjų energijos produktų terminale, kurio metu dėl išsiliejusio ir užsidegusio etanolio kilo pavojus aplinkiniams miesto rajonams. Atsižvelgiant į galimą oro taršą, buvo imituotas dalies miesto gyventojų evakavimas iš potencialiai pavojingos zonos.
Ypatingas dėmesys šiose pratybose skirtas žmonių su negalia evakuacijos organizavimui ir praktiniam patikrinimui. Visi dalyviai buvo užregistruoti, saugiai pervežti evakuacijai skirtais autobusais ir pristatyti į kolektyvinės apsaugos statinį (KAS) – Klaipėdos Tauralaukio progimnaziją. Šis pastatas yra visiškai pritaikytas žmonių su negalia priėmimui – užtikrintas fizinis prieinamumas, informacijos pateikimas, registravimo procesas ir būtinosios pagalbos organizavimas.
„Šios pratybos aiškiai parodė, kad Klaipėda yra pasirengusi veikti koordinuotai ir atsakingai, į tokio pobūdžio situacijas turime žiūrėti itin rimtai. Tai nėra formalumas, o realių grėsmių modeliavimas, leidžiantis patikrinti, kaip veiktume kritiniu momentu. Mums svarbiausia, kad ekstremalios situacijos atveju būtų apsaugotas kiekvienas miesto gyventojas, todėl tokios pratybos yra būtinos ne tik institucijoms, bet ir visai bendruomenei. Ypatingai svarbu, kad į praktinius veiksmus įtraukiame žmones su negalia – tai leidžia užtikrinti, jog pasirengimas yra realus, o ne teorinis. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, įvairių situacijų modeliavimas ir praktinės pratybos yra itin reikalingos“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius pabrėžia, kad tokio pobūdžio pratybos leidžia įvertinti praktinius sprendimus: „Evakuacijos procesas turi veikti sklandžiai, aiškiai ir greitai. Šiandien patikrinome tiek reagavimo pajėgų koordinavimą, tiek gyventojų surinkimo, registravimo ir apgyvendinimo procedūras. Labai svarbu, kad žmonių su negalia evakuacija buvo planuojama ir vykdoma nuo pat pradžių, kaip neatsiejama bendro plano dalis. Norėčiau padėkoti ugniagesiams gelbėtojams, kurie išsitestavo gesinimo sistemas, ir ypatingai AB „KN Energies“, kurie suteikė sąlygas išbandyti naujausią techniką savo įmonėje.“
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Marija Bočiarovaitė akcentuoja žmonių su negalia įtraukties svarbą: „Turime užtikrinti, kad nelaimių metu žmonės su negalia nebūtų palikti nuošalyje. Ši grupė susiduria su kelis kartus didesne rizika likti be pagalbos, ypač dėl nepakankamo išankstinio pasirengimo. Todėl itin svarbu, kad saugumo priemonės ir sprendimai būtų kuriami bendradarbiaujant su negalios bendruomene ir ją atstovaujančiomis organizacijomis. Nors šios pratybos neapsiėjo be iššūkių, tik reguliariai jas organizuodami galime mokytis iš savo patirčių, o svarbiausia – iš pačių žmonių su negalia apie jų poreikius ir tai, kaip juos tinkamai atliepti.“
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbotvarkėje saugumo klausimai yra prioritetiniai, todėl kiekvienoms pratyboms skiriamas ypatingas dėmesys, o pratybų metu sukaupta patirtis kruopščiai analizuojama siekiant kuo efektyviau reaguoti susiklosčius neeilinei situacijai.
„Ekstremaliąsias situacijas neretai lydi baimė ir chaosas, todėl institucijos ir tarnybos, įsitraukiančios suvaldant tokius įvykius, turi veikti sutelktai ir tiksliai. Klaipėdos uosto direkcija nuolat stiprina bendradarbiavimą su pagalbos tarnybomis ir miesto institucijomis. Tobuliname veikimo algoritmus imituodami avarijų ir nelaimingų atsitikimų uoste bei karinės agresijos scenarijus. Kiekvienos pratybos, įskaitant ir ką tik įvykusias, gerina mūsų pasirengimą, saugumą ir pasitikėjimą, kad bet kokioje krizėje veiktume greitai, koordinuotai ir atsakingai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
AB „KN Energies“ terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta pažymi, kad aukšta saugos kultūra ir nuolatinis pasirengimo tikrinimas yra neatsiejama bendrovės veiklos dalis.
„Tokios pratybos leidžia ne tik įvertinti turimus veikimo algoritmus, bet ir stiprina skirtingų tarnybų tarpusavio koordinaciją, kuri kritinėse situacijose yra ypač svarbi. Vertiname galimybę prisidėti prie bendrų miesto saugumo sprendimų ir kartu stiprinti visų pasirengimą veikti greitai, tiksliai bei atsakingai“, – teigia D. Čiuta.
Pratybose dalyvavo savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, policija, medikai, savanoriškos organizacijos bei nevyriausybinis sektorius. Taip pat buvo testuojamos informavimo, registravimo ir transportavimo procedūros.
Šios pratybos yra dalis Europos Komisijos finansuojamo projekto ENABLE-DMC, kurio tikslas – stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, ypatingą dėmesį skiriant žmonių su negalia poreikiams. Praktinis sprendimų testavimas leidžia įvertinti jų veiksmingumą ir toliau tobulinti civilinės saugos sistemą.
Klaipėdos miestas ir partneriai tęsia kryptingą darbą siekdami užtikrinti, kad nelaimės atveju pagalba būtų prieinama visiems – be išimčių.
