Muzikos festivalis „Resurrexit“, jau keturiasdešimt antrąjį kartą Šiauliuose pasitikti Kristaus prisikėlimo džiaugsmą, šiemet pasižymėjo teminiu integralumu, aukštu atlikėjų meistriškumu ir giliu dialogu tarp tradicijos bei šiuolaikinės sakralinės muzikos aktualijų.
Festivalį įžiebė subtilus Pergolesi „Stabat Mater“ atlikimas Šeduvos bažnyčioje – solisčių Simonos Liamo (sopranas) ir Noros Petročenko (mecosopranas) duetas jautriai pynė skausmo ir šviesos gijas, o vargonininkė Dovilė Savickaitė subtiliai audė foną, lyg šilkiniu potėpiu dengdama visą bažnyčios skliautą.
Interpretacija stebino subtiliu dramatizmo pajautimu ir tembro švara – duetas išlaikė religinio teksto tragizmą be sentimentalumo pertekliaus, kurį dažnai patiria šio kūrinio atlikėjai. Kaip sakė viena iš klausytojų: „ši muzika leido mums jausti daugiau, nei galvojame“.
Festivalio atidarymo koncertas Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kuriame dalyvavo mecosopranas Renata Dubinskaitė, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos kamerinis choras „Aukuras“, Klaipėdos kamerinis orkestras bei dirigentas Raul Talmar (Estija), nustatė labai aukštą atlikimo kartelę.
Talmar, žinomas dėl preciziškos faktūros valdymo ir subtilaus frazavimo, sukėlė išraiškingą polifoninę audinę – nuo Nicola Porpora šviesiosios „Salve Regina“ kontempliacijos iki asketiškai sutelkusio Arvo Pärt „Berliner Messe“ monumentalumo.
Šis kūrinys tapo ne tik koncerto ašimi, bet ir dedikacija tądien amžinybėn išėjusiam popiežiui Pranciškui. Ypatingą dėmesį verta atkreipti į Kristinos Vasiliauskaitės „Giesmę šv. Juozapui“, kurios premjera praturtino lietuvišką sakralinės muzikos lobyną. Kompozitorės emociškai tanki partitūra organiškai įsiliejo į bendrą sakralinę atmosferą.
Festivalio edukacinė programa šiemet atskleidė ypatingą dėmesį chorinio meno vadybai ir teisiniams aspektams. Ievos Krivickaitės paskaita „Choro komunikacijos pradžiamokslis“ pasižymėjo praktine verte – išryškintas poreikis chorų vadovams suvokti savo kolektyvą kaip prekės ženklą, gebėti komunikuoti su auditorija per autentiškas istorijas ir emocijas. Tuo tarpu diskusija apie chorinės muzikos leidybą ir autorių teises, moderuojama Silvijos Pročkytės, tapo svarbia platforma aktualizuoti tiek praktinius leidybos aspektus, tiek teisinius autorių apsaugos klausimus. Dalyvavusių ekspertų – Vaclovo Augustino, Radvilės Buivydienės, Gabrielės Vorobjovienės ir Raimondos Skabeikaitės – įžvalgos liudijo aiškų poreikį stiprinti teisinį raštingumą ir leidybos kultūrą chorinėje praktikoje. Muzikologių Jūratės Katinaitės ir Linos Navickaitės-Martinelli moderuojama diskusija “Regionų kultūros politika: lozungai, lūkesčiai ir galimybės”, drauge su Kotryna Nekrošiūte, Linu Balandžiu ir diskusijos eigoje įsijungusia į pokalbį Nijole Saimininkiene, palietė svarbius regioninės kultūros plėtros klausimus, dalinosi patirtimi ir įžvalgomis, iššūkiais ir viltimis dėl tolygios kultūros politikos įgyvendinimo Lietuvoje ateities.
Ketvirtus metus organizuota tarptautinė konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“ Šiaulių akademijoje tapo aukšto lygio refleksijos aikštele. Dr. Eglės Šeduikytės-Korienės moderuojamos sesijos, išskirtinai įdomūs ir naudingi pranešimai, užčiuopė ir akademinius, ir praktinius religinės muzikos gyvavimo aspektus.
Tai dar kartą įrodė, kad festivalis „Resurrexit“ neapsiriboja vien scenine raiška – jis aktyviai formuoja sakralinės muzikos diskurso ateitį. Konferencijos finale – chorvedžio Mindaugo Žalio ir choro „Atžalynas“ vedama praktinė meistriškumo sesija, kurios metu buvo demonstruojami elementarūs, tačiau instrumentiškai veiksmingi kūno ir balso parengimo dainavimui metodai.
Pedagoginiu požiūriu vertinga strategiškai struktūruotų vokalinių pratimų analizė, iliustruojanti jų potencialą efektyviai artikuliuoti techniškai sudėtingas muzikines frazes ir įveikti intonacinius bei ritminius iššūkius partitūroje.
Pučiamųjų muzika festivalyje įgijo savotišką laukinės šventės charakterį – koncertas „Laukiniai vėjai“ su Šv. Kristupo kvintetu (Giedrius Gelgotas, Ugnius Dičiūnas, Andrius Žiūra, Andrius Puplauskis, Andrius Dirmauskas) išryškino pučiamųjų ansamblio spalvų paletę nuo žaismingo J. Iberto iki lyriškai ekspresyvaus S. Barberio pasaulio.
Programoje puikiai susipynė lietuvių ir užsienio autorių stilistikos, netrūko ir vidinės dramaturgijos vystymo tarp atskirų opusų. Kolektyvo žaismingumas ir techninė meistrystė dovanojo publikai šypsenų – matyt, kartais ir vėjas gali būti ne tik laukinis, bet ir koketiškai šelmiškas.
Tuo tarpu Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje vykę „vidurinieji“ koncertai „Didis esi“ ir „Ecce Homo“ papildė festivalio programą sakralinio teatro dimensijomis. Sophie-Véronique Cauchefer-Choplin vargonų improvizacijos ir Pauline Choplin įtaigus aktorinis meistriškumas „Ecce Homo“ renginyje leido patirti ne tik muziką, bet ir egzistencinę kelionę Kristaus kančios keliais. Teatrinis ir muzikinis dialogas tapo tikru emociniu smūgiu.
Neapsiribota vien iliustraciniu pasakojimu – atlikėjos sukūrė vidinį teatrą, įtraukiantį klausytojus kaip emocinius liudininkus. Kristaus kančios istorija – ne muziejinė relikvija, o šiandien aktualus žmogaus dvilypumo veidrodis.
Jei festivalis būtų rašęs savo dienoraštį, balandžio 25-osios įrašas skambėtų taip: „O dabar – laikas siautėti!“ Koncertas klube „Havana“ su tarptautine grupe Jazz Fusion 5 atvėrė festivalio poliritminį veidą.
Lily Dior vokalinė charizma, Omar Puente smuiko šėlionės, Aurelijus Ščiuka, Marco Marzola ir Alfonso Vitale sukūrė nepamirštamą atmosferą, kurioje Lotynų Amerikos ritmai pakėlė nuo kėdžių net pačius santūriausius klausytojus. Tokia programos įvairovė liudija festivalio gebėjimą ne tik gilinti sakralinės muzikos kanonus, bet ir gyvai komunikuoti su šiuolaikinio miesto pulsavimu.
Šeštadienis buvo itin gausus renginių – tokių suorganizuota net penki. Pakruojo sinagoga sutraukė didžiulį būrį klausytojų, panorusių pamatyti ir išgirsti H. Purcell semioperos „Fėjų karalienė“ modernią interpretaciją, kurią atliko jaunųjų baroko operos kūrėjų kolektyvas „Lieto Fine“.
Jau tradicija tapę šeštadienio koncertai Šiauliuose – skambančios Šiaulių bažnyčios, tapo išskirtinėmis sakralinės muzikos sklaidos erdvėmis, pabrėžiančiomis ne tik architektūrinį paveldą, bet ir gyvą akustinį potencialą.
Kiekviena bažnyčia – tiek Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, tiek Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Šv. Jurgio ar Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia – įgavo savitą skambesio charakterį, leidusį chorams interpretuoti tiek klasikinį, tiek šiuolaikinį repertuarą. Akustinės savybės ne tik papildė muzikos estetiką, bet ir sudarė sąlygas klausytis muzikos kaip sakralios patirties tęsinio.
Festivalio “Resurrexit” kulminacijoje, Atvelykio kontekste skambėjęs Peterio Vasks opusas „Da Pacem Domine“ (Suteik ramybę, Viešpatie) įgavo papildomą sakralinę reikšmę kaip posthumus dedikacija pontifikui Pranciškui, traktuotina kaip muzikinė malda už amžinąjį atilsį.
Tuo tarpu Steve Dobrogosz Mišių interpretacija pasižymėjo išskirtiniu stiliumi, jungiančiu džiazo ir romantizmo dermes su sakraliniu mišių tekstu, sukuriant patirtį, rezonuojančią tiek su žemiškais, tiek su transcendentiškais naratyvais.
Programos atlikimas, įgyvendintas sostinės kolektyvų – Lietuvos kamerinio orkestro ir Valstybinio choro „Vilnius“ – pasižymėjo intonacine precizija ir stilistine pajauta. Vincenzo De Martino fortepijono partija pasižymėjo subtiliu tembriniu koloritu ir ansambline darna.
Renginio reikšmę pabrėžė garbingi svečiai – JE vyskupas Darius Trijonis, klebonas kun. Gintaras Antanas Jonikas ir miesto meras Artūras Visockas. Festivalis palydėtas džiaugsmingu G. F. Hendelio „Aleliuja“.
„Resurrexit“ 2025 pasitvirtino kaip festivalis, kuriame įmanoma šventiškai, bet ir filosofiškai, reflektuoti apie gyvenimo, mirties ir prisikėlimo temas. Ir jei festivalį būtų galima palyginti su muzikos instrumentu – tai būtų vargonai: didingi, daugiasluoksniai ir visuomet kviečiantys ieškoti aukštesnių prasmių. Tik šįkart – dar ir su kubietišku ritmu, kuris įrodo: net ir rimčiausieji kartais gali linguoti klubais.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „KĮ „Polifonija““. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
