Lapkritį prasidėjusius masinius protestus išprovokavo prieštaringai vertinamas biudžeto pasiūlymas, pagal kurį privačiam sektoriui buvo taikomi didesni mokesčiai, o daugiau lėšų buvo nukreipta į valstybės sektorių, tačiau galiausiai biudžetas buvo tik kibirkštis.
Tikroji demonstracijų varomoji jėga buvo platesnis nepasitenkinimas pačia vyriausybe. Tai, kas prasidėjo kaip ekonominė nuoskauda, greitai peraugo į visos šalies judėjimą, reikalaujantį atskaitomybės, skaidrumo ir naujos lyderystės.
„Mūsų troškimas yra pakilti iki tokio lygio, kokio tikisi visuomenė. Šiuo metu, kaip reikalauja Konstitucija, valdžia kyla iš žmonių balso. Girdime piliečių, protestuojančių prieš vyriausybę”, – sakė Želiazkovas.
„Už atsistatydinimą pasisakė jauni ir seni, įvairių etninių grupių žmonės. Mes palaikome šią pilietinę energiją ir ją skatiname“, – pridūrė jis.
Bulgarija ruošiasi įsivesti eurą sausio 1 d., o maždaug pusė gyventojų skeptiškai vertina šį žingsnį, baimindamiesi dėl infliacijos ir Rusijos skleidžiamos dezinformacijos, kuria siekiama sumenkinti visuomenės paramą bendrai valiutai.
