Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pragyvenimo lygis Lietuvoje kilo sparčiai. 2004 m. tesiekęs 50 proc. ES vidurkio, 2021 m. perkopė 88 proc., ir panašaus lygio buvo iki 2024 m. Tai – vienas sparčiausių tempų iš visų ES valstybių. Šiuo rodikliu Lietuva aplenkė ir Baltijos kaimynes. Tačiau ko tikėtis ateityje?
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Tokį spartų pragyvenimo lygio augimą pirmiausia lėmė gebėjimas susirinkti žemai kabančius vaisius. Lietuvos verslas specializavosi darbo jėgai imliuose sektoriuose – maisto ir medienos pramonėje, transporto ir logistikos srityse – ir taip skverbėsi į užsienio rinkas. Svarbią įtaką ekonomikos raidai turėjo narystė ES, NATO, euro zonoje ir EBPO. Didžiulę naudą atnešė pasirengimo narystei etape įvykdytos reformos, o vėliau – ES struktūrinių fondų parama ir bendrosios rinkos privalumai.
Tolesnio nacionalinės ekonomikos modernizavimo ir ekonomikos atsigavimo po pasaulinės finansų krizės siekis skatino ieškoti naujų ateities plėtros krypčių. Didelės pastangos buvo nukreiptos į informacinių technologijų (IT) sektorių, kurį vainikavo „Barclays“ paslaugų centro įkūrimas 2009 m. Nuo to laiko IT sektorius Lietuvoje sparčiai augo – iki 2024 m. jis išsiplėtė 2,7 karto ir šiuo metu sukuria beveik 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Nors augimo tempas nėra didžiausias ES, Lietuvos IT sektorius plėtojosi maždaug trečdaliu greičiau nei vidutiniškai ES.
Panaši tendencija pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gamybos ir kūrimo pastebima ir kituose sektoriuose. Gamybos srityje dėmesys pamažu krypsta nuo darbo jėgai imlių pramonės šakų prie kapitalui imlių industrijų. Pavyzdžiui, automobilių pramonėje gamybos apimtis 2024 m. buvo beveik 2,5 karto didesnė nei 2019 m., o visa apdirbamoji gamyba per tą patį laikotarpį paaugo apie trečdaliu.
Prie sparčios Lietuvos ekonomikos konvergencijos prisidėjo ir Lietuvos valdžios institucijos. Jų laiku priimti ir rezultatyvūs sprendimai padėjo ekonomikos augimui nesustoti pusiaukelėje vejantis Vakarų Europos valstybių pragyvenimo lygį. Remiantis Pasaulio banko pasaulinius[SS1] valdysenos rodikliais, Lietuva pagal institucinę kokybę patenka tarp 20 geriausių pasaulio šalių ir laikui bėgant šie rodikliai nuolat gerėja.
Besidžiaugiant savo sėkmės istorija, reikėtų nepamiršti, kad tolesnė pažanga, deja, nebegalės būti tokia pat sparti. Pasiekti aukščiau kabančius vaisius, t. y. aukštesnius gyvenimo lygio rodiklius, prireiks ir didesnių pastangų.
Iki šiol buvo daug investuota į Lietuvos infrastruktūrą. Tai buvo daryta, nes Lietuva turėjo vytis labiausiai išsivysčiusias ES šalis, turėjusias aukštesnį infrastruktūros lygį ir geresnę kokybę. Tačiau ateityje, jei bus norima kurti dar didesnę pridėtinę vertę, to nebepakaks. Tiek valdžios institucijoms, tiek verslo įmonėms reikšmingai daugiau dėmesio ir investicijų teks nukreipti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, intelektinės nuosavybės produktus. Pavyzdžiui, 2019–2023 m. Lietuvos investicijos į šias sritis nesiekė nė pusės labiausiai išsivysčiusių šalių investicijų.
Reikėtų pripažinti – pasiektas etapas, kai būtina pradėti keisti ekonomikos struktūrą, kad ekonomika nenustotų modernėti. Visų pirma, kryptingai skatinti l[SS2] ietuviškas inovatyvias įmones. Taip pat nemažiau svarbu – siekti pritraukti tokius užsienio verslus, kurie investuoja į tyrimus, eksperimentinę plėtrą, intelektinės nuosavybės produktus. Kad pažanga būtų nuosekli ir tvari, svarbu investuoti į Lietuvoje gyvenančius ir norinčius gyventi žmones, tad būtina koreguoti Lietuvos švietimo sistemą, kad ji geriau atlieptų ateities darbo rinkos poreikius.
Pereinant prie didesnės pridėtinės vertės gamybos, svarbu užtikrinti ir tradicinių pramonės šakų bei ekonominių veiklų gyvybingumą, kad nebūtų nupjauta šaka, ant kurios dabar sėdima, ir vyktų sklandus ekonomikos transformavimasis. Tradicinės pramonės ir ekonominės veiklos – maisto pramonė, mediena ir baldai, trąšų gamyba, transporto paslaugos ir pan. – iki šiol sudaro svarbią ekonomikos dalį. Atsižvelgiant į tai, svarbu didinti investicijas į šių veiklų efektyvinimą, užtikrinant nuoseklią našumo raidą. Pavyzdžiui, investicijos į gamybos automatizavimą leistų sumažinti darbo sąnaudų spaudimą, o didesnės investicijos į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius padėtų valdyti energijos išteklių sąnaudas.
Sėkmingai ekonomikos transformacijai taip pat svarbu užtikrinti institucijų veiklos kokybės gerinimą. Skaidrios ir efektyvios institucijos kuria paskatas ir skatina investicijas bei inovacijas, o stipri teisinė ir valdymo sistema užtikrina verslo aplinkos stabilumą, kuris yra būtinas tvariam ekonomikos augimui, ypač augančio geopolitinio neapibrėžtumo aplinkoje. Šios institucijos taip pat turi tobulėti ir bręsti kartu su visa ekonomika – reguliariai vertinti valstybės prisiimtų funkcijų kokybę ir tikslingumą, siekiant mažinti perteklinį reguliavimą ar biurokratines kliūtis ir tikslingiau panaudoti valstybės biudžete numatytas lėšas. Tai padėtų didinti visos šalies ekonomikos efektyvumą – mažėtų verslo administracinės sąnaudos, būtų geriau panaudoti viešieji ištekliai, didėtų pasitikėjimas Lietuvos valstybe.
Daugiau apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas bus galima sužinoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozių pristatyme. Jis Lietuvos banke planuojamas rugsėjo 16 d. 10 val.
