Baltijos regiono šalių, įskaitant Lietuvą, ekonominis atsparumas globaliems sukrėtimams grindžiamas ne tik politiniais sprendimais, bet ir gebėjimu greitai reaguoti į rizikas. Investuotojų pasitikėjimą regionu lemia reguliacinis stabilumas, sprendimų priėmimo greitis ir buvimas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje – tai mažina neapibrėžtumą ir stiprina institucijų patikimumą.
Apie tai šiandien diskutuojama Lietuvos banko organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos regiono šalių ekonomikos atsparumui ir jį lemiantiems sprendimams.
„Baltijos šalyse saugumo, energetikos ir ekonomikos atsparumo sprendimai priimami realios įtampos sąlygomis – be prabangos mėgautis ilgais svarstymais ir jaučiant aiškią atsakomybę už šių sprendimų rezultatą. Jie iškart testuojami praktikoje, todėl būtent čia atsiskleidžia valstybės ir visuomenės gebėjimas atlaikyti spaudimą, užtikrinti finansinį stabilumą ir išsaugoti pasitikėjimą net nuolatinių saugumo iššūkių sąlygomis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, gyvenimas geopolitinės įtampos sąlygomis – ir iššūkis, ir patirtis, išmokanti budrumo, gebėjimo numatyti sukrėtimus ir ryžtingai į juos reaguoti.
„Privatus kapitalas neišvengiamai susiduria su rizika kiekviename projekte. Investuotojai rizikos nebijo, tačiau vengia neapibrėžtumo ir neaiškumo. Todėl valstybės vaidmuo, strateginis nuoseklumas ir prognozuojamumas tebėra esminiai pasitikėjimo veiksniai“, – pabrėžia G. Šimkus.
Nepaisant pasigirstančių kalbų apie investicijų „nutekėjimą“, investuotojai iš Lietuvos nesitraukia. Priešingai, jie plečia veiklą – tai patvirtina Lietuvos pasirinkto kelio teisingumą.
- Nuo 2019 m. investicijos Lietuvoje išaugo 40 proc. – tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje.
- Nuo 2022 m. investicijų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia apie 23 proc. ir yra artimas istorinėms aukštumoms.
- 2022–2025 m. tiesioginės užsienio investicijos sudarė vidutiniškai apie 4 proc. BVP – beveik dvigubai daugiau nei prieš pandemiją.
- Daug investicijų tenka Lietuvoje jau veikiančioms įmonėms, plečiančioms savo veiklą – tai rodo ilgalaikį pasitikėjimą.
Nuo 2022 m. Lietuva pritraukė daugiau nei 190 naujų investuotojų. Nors naujų projektų tempas lėtėja dėl geopolitinės aplinkos, ekonomika transformuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės modelį, o tai reiškia didesnius, ilgiau brandinamus, bet tvaresnius ir didesnę ilgalaikę grąžą generuojančius projektus.
„Pagrindinis klausimas šiandien yra ne tas, ar investuotojai lieka, bet kodėl jie lieka ir kuo jie grindžia savo sprendimus. Kaip yra pastebėjęs vienas įtakingiausių XX a. ekonomistų Johnas Maynardas Keynesas, investavimas yra tikėjimo ateitimi veiksmas. Tačiau tai nėra aklas tikėjimas – tai duomenimis, patirtimi ir institucine kokybe grįstas racionalus sprendimas“, – sako G. Šimkus.
Diskusijoje savo įžvalgomis taip pat dalysis:
- Madis Müller, Estijos centrinio banko pirmininkas;
- Kotryna Tamoševičienė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė;
- Edward Lucas, tarptautinis žurnalistas ir saugumo ekspertas;
- Laura Solanko, Bank of Finland Institute for Economies in Transition (BOFIT) direktoriaus pavaduotoja;
- Kinga Stanisławska, European Women in VC prezidentė;
- Rolandas Valiūnas, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas;
- Vladas Algirdas Bumelis, Northway Biotech generalinis direktorius;
- Vida Staskonienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė.
Išsamiau apie renginį – Lietuvos banko interneto svetainėje.
