Teisėjų tarybos nariai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda ir aptarė teismų sistemai strategiškai svarbiausius klausimus, tarp kurių – bendradarbiavimas, komunikacija, teismų finansavimas bei saugumas.
Susitikimo metu šalies vadovas pabrėžė, kad bendras darbas su Teisėjų taryba vyksta sklandžiai, daugėja teisininkų, duodančių teisėjo priesaiką ir papildančių teisėjų gretas, bei karjerą darančių teisėjų.
Atskirai aptarti ir teismų reformos rezultatai regionuose, taip pat Europos Komisijos paskelbtoje 2025 m. Teisinės valstybės ataskaitoje paminėti Lietuvos pasiekimai.
Šalies vadovas pakvietė Teisėjų tarybą tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą stiprinant teismų sistemą, taip pat dalinantis informacija ir šalinant perteklinius teisės aktų reikalavimus ar tarpusavio prieštaravimus.
Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė taip pat pasidžiaugė, kad susitikimai su Lietuvos Respublikos Prezidentu tampa tradicija, kur pasidalijama įžvalgomis apie per metus įvykusius pasiekimus ir laukiančius iššūkius.
„Teisėjų taryba vertina konstruktyvų dialogą su šalies vadovu ir galimybę išsakyti savo poziciją strategiškai svarbiausiais klausimais, kurie, be kita ko, tiesiogiai lemia, kad teisingumo paslauga kuo labiau atitiktų visuomenės lūkestį ir pasitikėjimą teismais“, – teigia TT pirmininkė dr. D. Bublienė.
TT pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad teismų finansinis nepriklausomumas vis dar yra sritis, reikalaujanti papildomo dėmesio.
„Suprantama, biudžeto sudarymas yra vienas jautriausių klausimų, su kuriuo susiduria bet kuri valstybė. Ištekliai yra riboti, o jų paskirstymo prioritetų nustatymas sukuria konkurenciją tarp skirtingų viešųjų poreikių: skyrus daugiau lėšų vieniems, mažiau lieka kitiems. Vis dėlto manome, kad siekiant užtikrinti objektyvų teismų finansavimą, turi būti įvertinti visi TT pateikti pagrįsti teismų sistemos poreikiai. Be to, TT turi turėti lygiavertes derybines galias derantis dėl biudžeto”, – teigia TT pirmininkė dr. D. Bublienė.
TT pirmininkė kalbėjo ir apie skaudžiausią sritį – nepakankamus teismo personalo atlyginimus.
„Nors Vyriausybė savo programoje yra numačiusi teismo personalo stiprinimą, deja, tai kol kas neatsispindi teismų sistemos biudžete. Negana to, net esamas teismo personalas pagal teismams skirtą biudžetą negauna reikalingo finansavimo – šiai dienai jis užtikrinamas tik 89,9 proc., taip pat nepilnai finansuojami ir teisėjų etatai“, – teigė dr. D. Bublienė.
Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad mažėja santykinis teismų finansavimo lygis, nes 2024 metais jis siekė 0,18 proc nuo bendrojo vidaus produkto, o 2025 ir šiais metais jau tik 0,16 nuo BVP.
Nesikeičiant požiūriui ir situacijai, 2027 metais finansavimas sieks tik 0,15 nuo BVP, o 2028 metais jau tik 0,14 nuo BVP.
