Valdžios sektoriaus (VS) išlaidos 2024 m. pabaigoje ir šių metų pirmąjį ketvirtį didėjo lėčiau už pajamas, todėl VS balansas1 pagerėjo. VS deficitas 2024 m. pabaigoje sumažėjo iki –1,3 proc. bendrojo vidaus produkto2 (BVP) ir buvo mažesnis, nei planuota 2024 m. biudžeto įstatyme (3,0 %). Tikėtina, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį deficitas sumažėjo iki maždaug 1,1 proc. BVP.
VS skola 2024 m. pabaigoje sudarė 38,5 proc. BVP ir per metus padidėjo palyginti nedaug. Vis dėlto 2025 m. pirmąjį ketvirtį išplatinus dvi dideles obligacijų emisijas VS skolos ir BVP santykis pašoko iki maždaug 41 proc.
Komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Matas Gaigalas
2024 m. ketvirtąjį ketvirtį VS išlaidos augo mažiau už pajamas ir buvo apie 7 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau per ketvirtį VS balanso ir BVP santykis pagerėjo 0,1 proc. punkto ir sudarė –1,3 proc. BVP. VS išlaidų didėjimą ketvirtąjį ketvirtį daugiausia nulėmė maždaug šeštadaliu didesnis atlygis darbuotojams ir beveik 30 proc. išaugusios tarpinio vartojimo išlaidos (žr. 1 pav.). Taip pat didesnės nei prieš metus buvo socialinės išmokos, o išlaidų augimą neigiamai veikė sumažėjusios investicijos ir subsidijos. Atlygis darbuotojams daugiausia padidėjo dėl nuo 2025 m. pradžios didėjančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų ir viešajame sektoriuje išaugusio vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo didėjantis švietimo sektoriaus darbuotojų skaičius ir maždaug penktadaliu pakilęs jų vidutinis darbo užmokestis. VS pajamos per metus padidėjo beveik dešimtadaliu, nes buvo daugiau surinkta pajamų iš netiesioginių ir pajamų mokesčių (ypač dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jo surinkta dešimtadaliu daugiau nei prieš metus) (žr. 2 pav.). Taip pat daug prisidėjo per metus 12 proc. padidėjusios pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Daugiau surinkta ir iš akcizų, kurių suma per metus padidėjo ketvirtadaliu. Be to, reikšmingą poveikį padarė ir pelno mokestis – jo surinkta 13 proc. daugiau.
Tikėtina, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį VS balanso ir BVP santykis pagerėjo, nes VS pajamos augo sparčiau negu išlaidos. Valstybės duomenų agentūros skelbiami mėnesiniai centrinės valdžios (CV) duomenys ir sudaryti Lietuvos banko įverčiai rodo, kad VS pajamos 2025 m. pirmąjį ketvirtį didėjo šiek tiek lėčiau nei 2024 m., tačiau ir toliau sparčiai (apie 8 %), o išlaidų augimas sulėtėjo daugiau. Pajamų augimą toliau daugiausia lėmė gausesnės pajamos iš PVM, GPM ir akcizų, tačiau pajamų iš pelno mokesčio buvo surinkta mažiau. Atsižvelgiant į tikėtiną VS pajamų ir išlaidų raidą, prognozuojamas VS balanso ir BVP santykis 2025 m. pirmąjį ketvirtį, išankstiniais duomenimis, turėtų sudaryti apie –1,1 proc. BVP (žr. 3 pav.).
VS skolos ir BVP santykis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį pasikeitė nedaug (padidėjo iki 38,5 % BVP), o jo reikšmę 2025 m. pirmąjį ketvirtį parodys dar nepaskelbta kovo mėn. skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika. Remiantis Finansų ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika, grynasis skolinimasis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė apie 450 mln. Eur ir kartu su padidėjusiu vardikliu lėmė palyginti nedidelį skolos ir BVP santykio pokytį (0,1 proc. p.). 2025 m. sausio ir vasario mėn. duomenys rodo, kad grynasis skolinimasis buvo gerokai didesnis ir sudarė apie 2,4 mlrd. Eur. Jeigu tokia tendencija tęsėsi ir kovo mėn. (duomenys dar nepaskelbti), tuomet 2025 m. pirmąjį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis galėjo padidėti iki maždaug 41,1 proc. (žr. 4 pav.). Vis dėlto, remiantis Bloomberg duomenimis, galima manyti, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį skolos ir BVP santykis sumažės, nes gegužės mėn. bus išperkama 750 mln. Eur obligacijų emisija (sudaranti apie 1 % BVP).
1 VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
2 BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.
