Bankinis kreditavimas 2026 m. pradžioje Lietuvoje ir toliau buvo spartus. Tiesa, su dauguma paskolų susietos EURIBOR jau ėmė didėti ir gali neigiamai veikti kredito apimtį artimiausioje ateityje. Ieškodami palankesnių kreditavimo sąlygų, gyventojai vis dažniau renkasi paskolas su fiksuotosiomis palūkanų normomis bei naudojasi galimybėmis persitarti dėl paskolų sąlygų ir refinansuoti paskolas. Tiesa, indėlių rinkoje aktyvumo mažiau – grąžą generuojančių indėlių dalis tebėra mažesnė nei euro zonoje, o palūkanos nepradėjo didėti kartu su EURIBOR.
Komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas
Įmonių ir gyventojų kreditavimas 2026 m. I ketvirtį ir toliau sparčiai augo
Remiantis bankų duomenimis, būsto paskolų portfelio metinis augimas kovo mėn. paspartėjo iki 14,9 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę), o šis augimo tempas yra aukščiausias nuo 2009 m. kovo mėn. Paskolų įmonėms ir gyventojų vartojimui ir kitiems tikslams portfelio metinis augimas 2026 m. kovo mėn. siekė apie 18 proc. Pagal bankinio kreditavimo spartą Lietuva ir toliau išsiskiria euro zonoje – metinis paskolų ne finansų įmonėms portfelio augimas didžiausias, o būsto paskolų – trečias didžiausias (žr. 2 pav.).
Tiesa, vertinant ne tik bankų, bet viso finansų sektoriaus kreditavimą, augimas ne toks spartus (pavyzdžiui, 2025 m. gruodžio mėn. ne finansų įmonėms portfelio metinis augimas buvo 13,9 %). Taip pat kreditavimo srautų metinis augimas privačiajam ne finansų sektoriuje kovo mėn. šiek tiek prislopo (žr. 1 lentelę), o ateityje kreditavimo apimtį gali neigiamai veikti ir augančios palūkanų normos.
Paskolų palūkanų normos palaipsniui ėmė kilti, didėjant EURIBOR
Lūkesčiai dėl ECB palūkanų normų didinimo artimiausiais mėnesiais paskatino EURIBOR augimą, o tai atitinkamai lemia ir aukštesnes paskolų palūkanų normas. Naujų būsto paskolų palūkanų normos kovo mėn. padidėjo 0,2 proc. p. (žr. 2 lentelę).
Ateities sandoriai rodo, kad EURIBOR galėtų didėti ir toliau (žr. 3 pav.), o tai lemtų ir tolesnį paskolų palūkanų normų bei mėnesinių paskolų įmokų didėjimą. Šiuo metu EURIBOR yra maždaug 0,4 proc. p. aukštesniame lygyje nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Imant vidutinės apimties (130 tūkst. Eur) naują paskolą vidutiniam 25 m. laikotarpiui tai reiškia 28 Eur didesnes mėnesines įmokas (skaičiuojant anuitetiniu metodu).
Naujų būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis pasiekė rekordinį lygį
2025 m. gegužės mėn. įsigaliojus reikalavimui bankams siūlyti būsto paskolas tiek su kintamosiomis, tiek su ne trumpiau kaip 5 metams fiksuotomis palūkanų normomis, pastarųjų dalis bendrame naujų būsto paskolų sraute reikšmingai išaugo. Nors 2025 m. pabaigoje ši dalis ėmė mažėti, tačiau 2026 m. pirmąjį ketvirtį vėl stiebėsi į viršų ir vidutiniškai siekė 10,1 proc. lygį (žr. 4 pav.).
Su fiksuotosiomis ir kintamosiomis palūkanų normomis suteiktų paskolų palūkanų normų lygiai išliko panašūs, tačiau artimiausiu metu jie gali keistis didėjant EURIBOR.
Bendra refinansavimo ir persitarimų apimtis toliau didėjo
Refinansavimo ir persitarimų apimtis reikšmingai padidėjo priėmus įstatymo pakeitimus 2025 m. vasario mėn. Nors vėliau apimtis svyravo, 2026 m. pirmąjį ketvirtį vėl pastebimas augimo paspartėjimas – gyventojai persitarė dėl 360 mln. Eur vertės paskolų, refinansavo paskolų už 61 mln. Eur (žr. 5 pav.).
Įgyvendinus pakeitimus dėl paskolų sąlygų persitariantys vartotojai vidutiniškai susimažina maržą 0,33 proc. p., o refinansuodami paskolą – 0,45 proc. p. Tai reiškia, kad per paskolos laikotarpį vidutiniškai jie sutaupys atitinkamai apie 3,6 ir 6,7 tūkst. Eur, o visi kartu – atitinkamai 148 ir 24 mln. Eur.
Grąžą generuojančių indėlių dalis Lietuvoje tebėra mažesnė nei euro zonoje, o indėlių palūkanos mažėjo
Namų ūkių terminuotųjų indėlių dalis pirmąjį ketvirtį išliko arti 30 proc., o įmonių – apie 15 proc. (žr. 6 pav.). Nors terminuotųjų indėlių dalis panaši kaip euro zonoje, tačiau euro zonoje namų ūkiai reikšmingą lėšų dalį laiko įspėjamojo laikotarpio indėliuose (Lietuvoje tokio tipo indėlių dalis – nedidelė), kurių palūkanų normos dažnai nedaug skiriasi nuo terminuotųjų.
Terminuotųjų indėlių palūkanų normos pirmąjį ketvirtį dar šiek tiek sumažėjo (žr. 3 lentelę). Tai kontrastuoja su augančiomis EURIBOR ir apskritai paskolų palūkanų normomis. Vis dėlto panaši tendencija stebėta ir 2022 m., kai ECB pradėjus didinti palūkanų normas, indėlių palūkanų normos pradėjo kilti tik po kelių mėn. po EURIBOR padidėjimo, o paskolų palūkanų normos reagavo iš karto.
1 lentelė. PFĮ paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis 2026 m. I ketv.
(procentais)
|
Metinis portfelio pokytis*
|
Metinis srauto pokytis**
|
|||||
|
kovas
|
vasaris
|
sausis
|
kovas
|
vasaris
|
sausis
|
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
16,8
|
17,9
|
16,8
|
36,6
|
40,8
|
34,5
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
18,1
|
20,9
|
18,6
|
39,5
|
42,1
|
19,2
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
15,7
|
15,6
|
15,4
|
34,6
|
39,8
|
45,1
|
|
Būsto paskolos
|
14,9
|
14,7
|
14,5
|
19,5
|
28,2
|
33,2
|
|
Vartojimo ir kitos paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
17,8
|
17,6
|
17,7
|
29,3
|
11,5
|
8,8
|
* PFĮ duomenys neapima bankų patronuojamųjų lizingo ir kitų finansų įmonių duomenų, kurių įtraukimas rodytų šiek tiek lėtesnius portfelio augimus konsoliduotu banko lygmeniu.
** 3 mėn. slankusis vidurkis, duomenys euro zonos rezidentams (išskyrus vartojimo ir kitas paskolas).
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)
|
|
Kovas
|
Vasaris
|
Sausis
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,5
|
5,2
|
5,5
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
4,2
|
4,2
|
4,7
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
6,3
|
6,1
|
5,9
|
|
Būsto paskolos
|
3,8
|
3,6
|
3,6
|
|
Vartojimo ir kitos paskolos
|
9,0
|
8,8
|
8,8
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
|
Kovas
|
Vasaris
|
Sausis
|
|
NŪ
|
1,6
|
1,7
|
1,7
|
|
NŪ iki 1 m.
|
1,6
|
1,6
|
1,7
|
|
NŪ nuo 1 iki 2 m.
|
2,0
|
2,0
|
2,2
|
|
NŪ nuo 2 m.
|
2,5
|
2,6
|
2,7
|
