Seime surengtas pasitarimas dėl informacinio saugumo pasiuntė valdančiajai daugumai aiškią žinią: informacinis karas prieš Lietuvą vyksta jau dabar, tačiau valstybės atsakas į kremliaus dezinformaciją tebėra per silpnas, per lėtas ir per daug išskaidytas. Kol vieni stebi, kiti analizuoja, o treti rengia planus, agresyvi propaganda, botų tinklai ir dirbtinio intelekto klastotės veikia greičiau nei valstybė spėja reaguoti.
„Informacinis karas vyksta, tačiau kas vadovauja frontui – vis dar neaišku. Visuomenininkai, ekspertai ir pilietinės iniciatyvos paliekami kautis po vieną. Taip fragmentuotai ir nekoordinuotai valstybė gintis negali, privalo būti aiški informacinės gynybos lyderystė. Kol Vyriausybė delsia, inicijuosiu darbo grupę teisinių sprendimų paieškai Seime, telkiant visas atsakingas politines jėgas, nes informaciniame kare neturi būti nei biurokratinio vangumo, nei politinių skirtumų“, – sako nuosekliai priešnuodžių kremliaus dezinformacijai ieškanti šio susitikimo organizatorė Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė.
Pasitarime Seime rinkosi dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, kariuomenės strateginės komunikacijos, kibernetinės psichologijos atstovai, reguliuotojai ir pilietinių iniciatyvų nariai. Tarp jų – aktyviai su dezinformacija kovojantis prodiuseris Dominykas Kubilius, komunikacijos ekspertai ir tyrėjai Aistis Zabarauskas, Aurelija Katkuvienė, vienas pirmųjų Rusijos informacinį karą Lietuvoje pradėjęs tyrinėti Nerijus Maliukevičius, atsakingų institucijų vadovai Mantas Martišius (LRT), Dainius Radzevičius (ŽEIT), Darius Kuliešius (RRT pirm. pav.), Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento, CRI atstovai, TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir kt.
Pasitarime konstatuota: Lietuva nebegali sau leisti veikti fragmentais. Pavienių iniciatyvų nebeužtenka. Reikia aiškios lyderystės, vieno koordinavimo centro, greitesnio reagavimo ir politiškai įtvirtintos valstybės strategijos.
Diskusijoje ne kartą pabrėžta, kad pirmiausia valstybė turi nustoti slėptis už švelnesnių formuluočių ir pasakyti tiesiai – prieš Lietuvą vyksta informacinis karas. Todėl būtina kriminalizuoti dezinformaciją ir suteikti institucijoms realius įrankius veikti. Kol grėsmė neįvardijama tikruoju vardu, tol ir atsakas lieka per silpnas.
Vienas aiškiausių pasitarimo signalų – informacinei gynybai reikia vado. Pasak Vilniaus 1016-oji Informacinių Operacijų šaulių kuopos vado Donato Gikniaus, šiandien atsakomybės išmėtytos, veikimas išsiskaidęs, o už rezultatą realiai neatsako niekas. Toks modelis informaciniame kare neveikia. Čia pasigendama Kultūros ministerijos ir Vyriausybės lyderystės.
Režisierius, prodiuseris Dominykas Kubilius akcentavo, kad botų sistemos ir dirbtinio intelekto įrankiai tobulėja greičiau, nei valstybė spėja prisitaikyti, todėl Lietuva nebegali tik stebėti – reikia skatinti verslo startuolius ir kurti realius sprendimus kovai su automatizuotomis informacinėmis atakomis.
Antrindamas komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas sakė, kad valstybė nelaimės, jei ir toliau kovos vien instituciniu tempu, todėl būtina įveiklinti šalies technologinį potencialą, tyrėjus ir kūrėjus.
Diskusijoje pabrėžta, kad atsparumo melams didinimo negalima palikti vien institucijoms. D. Kubilius išskyrė visuomeninių, angl. „grassroots“ principu veikiančių judėjimų svarbą – būtent jie dažnai greičiausiai pamato grėsmę, geba reaguoti ir kurti savas istorijas – naratyvus. Valstybei reikia ne slopinti šią energiją, o ją remti ir stiprinti.
Komunikacijos agentūros „Repsense“, atlikusios tyrimą apie dezinformacijos paplitimą, analitikė Aurelija Katkuvienė atkreipė dėmesį, kad informacinių atakų mastas ir jų žala valstybei dažnai jau matomi plika akimi. Todėl būtina nuolatinė stebėsena, tęstiniai tyrimai ir gebėjimas matyti visą ekosistemą: nuo tinklalaidžių ir vaizdo turinio iki komentarų srautų bei koordinuotai stumiamų naratyvų.
Ypatingas dėmesys turi būti skirtas vaikams ir paaugliams, nes būtent jie yra viena pažeidžiamiausių auditorijų, tai rodo ir tyrimai, ir VSD vertinimai. Todėl reikia ne tik daugiau švietimo, bet ir rimtesnių technologinių bei reguliacinių sprendimų – nuo stipresnės autentifikacijos iki atsakingesnio platformų veikimo.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius palaiko siekį įvesti skaitmeninės pilnametystės amžių Lietuvoje ir taip riboti socialinius tinklus vaikams, tačiau siūlytų ir visų vartotojų autentifikaciją, nes tai – sprendimas, kuris padėtų ir kovai su botais.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovė Auksė Ūsienė pabrėžė, kad Lietuva daugelį šių problemų kartoja metų metus, tačiau vis dar vengia principinių sprendimų. Jos teigimu, informacinis atsparumas turi būti ugdomas nuo mažens, o Lietuvos istorija turi būti mokoma nuosekliai iki pat mokyklos baigimo – ne kaip pasirenkamas priedas, o kaip valstybės atsparumo pagrindas.
Nerijus Maliukevičius akcentavo, kad kova su dezinformacija negali tapti vienos partijos ar vienos institucijos projektu. Jai būtinas platus politinis sutarimas ir bendras nacionalinis mobilizacinis atsakas. Būtent todėl pasitarime iškelta būtinybė rengti ne dar vieną formalų planą, o politiškai įtvirtintą strateginį kovos su dezinformacija dokumentą su aiškiais valstybės įsipareigojimais, atsakomybėmis ir veiksmų koordinavimu.
Pasitarimo dalyviai sutarė: Lietuvai reikia ne daugiau kalbų apie problemą, o daugiau realių priemonių – aiškaus vadovavimo, technologinių pajėgumų, paramos visuomeninėms iniciatyvoms, investicijų į švietimą ir greito politinio sprendimo. Informacinėje erdvėje nebeužtenka vien gintis pasyviai – valstybė turi išmokti veikti greitai, kryptingai ir vieningai.
Šiandien klausimas nebėra, ar informacinis karas vyksta. Klausimas – kas pagaliau prisiims atsakomybę vadovauti Lietuvos informacinei gynybai ir kokias priemones naudosime.
Renginio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=CpH6uHz-sag
Renginio nuotraukos:
https://www.flickr.com/photos/97441645@N08/albums/72177720333152558/
Pranešimą paskelbė: Indrė Mikelionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
